sexta-feira, 13 de julho de 2012

Porquê o João Carlos e não a Penélope?

Um tal de Juan Carlos presidiu à reunião do governo espanhol onde foram decididas as mais graves medidas de austeridade da democracia espanhola.
Este indivíduo, um funcionário público pago a preço de ouro, nunca foi eleito pelo povo, direta ou indiretamente. Contudo teve o direito a participar na discussão ao mais alto nível sobre decisões que dificilmente poderiam ser mais importantes para o povo espanhol.
Porque foi ele, e não um taberneiro de Vigo, uma enfermeira de Elche, ou (a minha escola pessoal) a Penélope Cruz é algo que os monárquicos nunca conseguirão explicar a um democrata.
Na Espanha, tal como na Bélgica, na Holanda e em todas as monarquias europeias, o papel do monarca não-eleito não é meramente decorativo.

1 comentário :

Roethia Secunda Roetia Prima disse...

Penélope Cruz é filha do Carlos Cruz?

João Carlos é aquele ami do Suarez?

Pabaigai dar prisegu Bernardo Brazdžionio eiles, kurias itin dažnai skaitau:

PER PASAULĮ KELIAUJA ŽMOGUS

Baltas baltas, kaip vyšnios viršūnė,
žydro veido, kaip žydras dangus,
kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė
per pasaulį keliauja žmogus.

Buvo draugas šviesaus Apolono,
buvo brolis jis meilės Safo,
ir kely begalinės kelionės
nemačiau aš nuvargusio jo.

Šoko jis, gėrė jis ir dainavo
su Katulu Dianos laukuos,
jam Horacijus šaukė: Bis, bravo!
Krito žiedas nuo vyšnios šakos ...

Krito žiedas kaip naktys, kaip dienos,
kaip gyvenimas visas nukris,
o jis vienas, jis vienas, jis vienas
praraston praeitin nebegrįš.

*

Baltas baltas, kaip vyšnios viršūnė,
žydro veido, kaip žydras dangus,
kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė
per pasaulį keliauja žmogus.

Eina jis pro karališkus sostus,
pro muziejus monarchų senų,
nuo karūnos jų dulkes nušluosto,
nuo stabų užmirštų akmenų.

Per marias nemarias, per plačiausias
ir per kalnus vainikais baltais
nei kelių, nei dienų nesiklausęs
jis lig Nemuno klonių ateis.

Žengs per girią, kaip eglių ošimas,
pasipuošęs žiedais kadugių,
kaip šventosios taures piligrimas
bris per plaukiantį lauka rugių.

Baltas baltas, kaip vyšnios viršūnė,
žydro veido, kaip žydras dangus,
kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė
per pasaulį keliauja žmogus.

*

Iš atogrąžų girių žaliųjų,
kaip vienuoliai suklaupę maldos,
kaip atodūsis mirt pasmerktųjų
amžiais amžinas balsas giedos:

— Miršta tautos, vergai, viešpatijos,
imperatoriai miršta seni,
miršta žiedas balčiausios lelijos,
tik tu vienas per amžius eini.

Per upelį, per ežerą gilų
ir per lapą palaukių gėlės,
iš pakrančių, iš tolimo Nilo
ir iš tekančios saulės šalies

baltas baltas, kaip vyšnios viršūnė,
žydro veido, kaip žydras dangus,
kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė
per pasaulį keliauja žmogus.


Apkabinu.

Visuomet Jūsų,
Sandra